mereška

×mereškà (l. mereżka) sf. (2) toks kiauraraščio siuvinėjimo būdas (iš audinio ruoželiais ištraukomi siūlai, ištraukytų vietų siūleliai po kelis sujungiami, apsiuvami, perkeičiami ir pan.), peltakys: Baltiniai papuošti siaurom ir plačiom mereškom rš. ║ į peltakinį siuvinėjimą panašus mezgimo būdas kiauraraščiu: Nugara mezgama plokščiuoju mezgimu, priekis – taip pat, kas dešimtą eilutę mezgant mereška sp.